- traškutis
- 1 traškùtis sm. (2) 1. BŽ225, DŽl, LTEV307 zool. karetaitė (Troglodytes troglodytes): Karetaitė yra nepaprastai judrus, vikrus paukštis: ji nė vieno akimirksnio nebūna rami, tik nuolat kruta savotiška poza, šaukdama tarškiamu balsu: tr tr, dėl to ir gavo traškučio vardą T.Ivan. Suka traškutis lizdelį kur nors kadagio tankiame krūme, tarp išvartos šaknų sp. 2. DŽ1 sausledis: Traškùtis nėra baisus, ba tik traška, o nelūžta Rud. 3. ppr. pl. Š, BŽ551, NdŽ, DŽ1 sausas, trapus kepinys iš tešlos, riestainis: Traškučiai yra sausi, maži, ploni riestainiai rš. 4. ppr. pl. FrnW sausas žabas, žagaras: Turėdama laiko, nueisiu į daubą traškùčių parsinešt Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.